- šiaurus
- šiaurùs, -ì adj. (4) J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; S,Dauk, MitI390, L
1. šaltas, žvarbus: Šiaurùs vėjis pučia, t. y. šaltas J. Vėjis šiaurus šiurena, kad pučia smarkiai, gausiai J. Ir užkilo šiaurùs vėjas (d.) Rsn. Ir ištiko šiaurus vėjas BsO119. Kad Dievas duotų šiaurų vėjelį, o kad atneštų skaudų lietutį LB111. Tu vėje, tu šiaurùs, nelaužyk man šakelių (d.) Smn. Tavo ropė kieta buvo – šiauriu vėju sėta buvo JD655. Tai pavirtau aržuolėliu, o žirgelis šiaurum̃ vėju (d.) Srj. Kad šiaurùs vėjelis, todel nešakota DrskD12. Iš kur pūtė vėjužėlis, iš kur pūtė šiaurùsis JV511. Ir iškilo šiaurùs vėjas, šiaurìjis vėjelis (d.) Jz. Šiaũrusai vėjelis Sn. Saulutė sėjo, mėnuo ravėjo, šiaurùsis lietutis aplaistinėjo JD1245. Švokštė nušvokštė miškais šiaurios žiemos pranašai, kur pakrėsdami, kur padumdami pažemiui pirmąjį sniegą sp. Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257.
2. prk. rūstus, šiurkštus: Nebūk toks šiaurus J.Jabl. Kitas šiaurùs atrodo, o jis geras vyras, toks malonus Jrb. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, šiauríejai žodeliai širdelę griaužia (d.) Sk.
šiaũriai adv.; L: Tas vengras ką anai pasakė, ana šiauriai ir atsakė LTR(Sd). Niaukėsi šiauriai jo žilos akys V.Piet.3. prk. baisus, šiurpus: Po visų šiaurių̃ darbų rado jį puikiai bemiegant Pgg. Šiaurus Nemunėlis su krauju maišytas, pilnas pakraštėlis brolių priguldytas LTR(Igl).šiaurù n.: Šiaurù klausyti bjaurų žodį J. Jam šiauru pasidarė LTR(Vlkj). šiaũriai adv.: Tai jau šiaũriai, kad velnius mato mirštant Rsn. Širdis šiauriai dreba, kad rykštę tik pamato brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.